- grįstai
- grį̃stai sm. pl. (2) 1. žr. grįslai: Ant tvartų, ant grį̃stų šiaudai J. Sėklinius dobilus dėsim ant grį̃stų Plv. Sutvarkyk ir ant prytvarčio grįstùs – čia šiaudus krausim Gs. 2. gyvenamos trobos priedurė iš kiemo pusės, paprastai kuo nors pagrįsta (akmenimis, lentomis); laipteliai prie slenksčio: Apsišluok nor apie grįstùs Btr. Jiedu stovėjo ant grį̃stų ir kalbėjosi Brb. Kojas reikėjo an grį̃stų nusigramdyt, ne prieangy Ūd. Šuo guli ant grįstų Smn. Jau sugriuvo mūs namo grįsteliai Jrb. 3. CII210 akmenų grindinys. 4. dem. lentutės, kuriomis išgrįsta lova, lovos dugnas: Lovos toki ploni grįstẽliai, kad, jei geras vyras atsigultų, tuoj po lova nudardėtų Krsn.
Dictionary of the Lithuanian Language.